- klaikumas
- klaikùmas dkt. Manè àpėmė kažkóks nesuvókiamas klaikùmas.
.
klaikumas
Look at other dictionaries:
klaikumas — klaikùmas sm. (2) DŽ → klaikus: Klaikumas kabėjo tirštam ore kaip viršum galvos kirvis J.Bil. Jūros krantas buvo dykas ir klaikus, bet Elzytė to klaikumo visai nejautė J.Balč. Kad ėmė visi rėkt, net mane klaikumas paėmė Kp. Toks ėmė klaikumas,… … Dictionary of the Lithuanian Language
klaikuma — klaikumà sm. (3b) DŽ 1. klaiki vieta: Dykumose – tuščiausia klaikuma rš. 2. klaikus laikas: Atėjo naktis, ir nieko daugiau jam nebeliko, kaip tokioj klaikumoj pasiieškoti guolio rš. 3. žr. klaikumas: Mane apėmė klaikuma rš. Anei susisuka galva.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nykumas — nykùmas sm. (2) 1. liūdesys: Kad apėmė mane nykùmas, net verkt norėjau Rdm. 2. nejaukumas, klaikumas: Kai tik prasidėjo karas, nykùmas apėmė žmonis, kad kitas neturėjo kur dėtis Dkš. 3. LL83 niekybė, menkystė: Tarsi visų tų žmonių vėlės… … Dictionary of the Lithuanian Language
rausti — 2 raũsti, ia ( a; N, sta; N), ė tr. KII362, K; Q631, Sut 1. ardyti žemės paviršių, knisti: Jau kiaulės raũsia kiemą Žrm. Kiaulės pievą raũsia Dv. Meškinas tuojau ėmė rausti žemę Mš. O kam tos kiaulės? – Kad kalnus raustų̃ (ps.) Dv. Dykiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
